Kas vyksta Kaune - Likimo draugai

Savo istorija sutiko pasidalinti kaunietė Margarita (57 m.). Moteris viliasi, kad jos atvirumas padės keisti ydingas visuomenės nuostatas apie psichikos sutrikimų turinčius žmones.

Sunerimusi dėl savo būsenos, pagalbos į specialistus moteris pirmą kartą kreipėsi prieš dvidešimt metų. Iš pradžių jai sutriko miegas, vėliau tapo sunku atlikti įprastas darbines užduotis. Po kurio laiko ji nebepajėgė dirbti, atslinko savigrauža. Į psichiatrą konsultacijos moteris kreipėsi 2004 m. Gydymui buvo paskirti antidepresantai, tačiau vaistai nepadėjo, jos būklė išaiškėjo darbe, kilo konfliktas, po kurio Margaritą apniko suicidinės mintys.

„Bandžiau pakelti prieš save ranką, tuomet pirmą kartą patekau į psichiatrinės ligoninės stacionaro skyrių. Gydymas laukiamų rezultatų nedavė, ketinimai suvesti sąskaitas su gyvenimu neapleido (jaučiausi bloga žmona, mama, dukra, darbuotoja). Iš vienos ligoninės skyriaus į kitos ligoninės psichiatrinį skyrių važinėjau pusę metų, kol man nustatė neįgalumą. Praėjo metai, kol gydytojams pavyko pritaikyti man tinkamus vaistus. Pajutau, kad pagaliau galiu kontroliuoti savižudiškas mintis ir ketinimus. Dar kelerius metus keliavau po ligonines, kol pagaliau pribrendo mintis, kad vertėtų pasinaudoti ne tik psichiatro, bet ir psichoterapeuto paslaugomis. Nenusivyliau, nes po ilgo darbo su psichoterapeuto pagalba pavyko atsikratyti varginančio nerimo jausmo, kuris atrodė kylantis iš niekur ir neapleido nei akimirkos. Jaučiausi geriau, nors būklės pablogėjimai retkarčiais pasikartodavo, tačiau tarp jų pagaliau jaučiausi gyvu žmogumi“, – pasakojo kaunietė Margarita.

Netrukus moteris pradėjo savanoriauti socialines paslaugas teikiančioje organizacijoje, o po metų ten ir įsidarbino.

„Šiandien mano ligos stažas skaičiuoja trečią dešimtmetį, aš tebevartoju vaistus, retkarčiais gydausi ligoninės skyriuje, bet nepaisant visko, save laikau laimingiausiu žmogumi pasaulyje, nes turiu viską, ko reikia: mylimą ir mylintį vyrą, du vaikus, keturis anūkus, darbą, ir svarbiausia, – begalinį troškimą gyventi, kurti ir dalintis savo patirtimi“, – sakė Margarita.

Pašnekovė ragino visuomenę būti supratinga ir neišstumti psichikos sutrikimų turinčių žmonių ir savo rato. Anot jos, paprastas klausimas „kaip šiandien jautiesi?“ – gali daug nuveikti.

Anot jos, visuomenei dar yra, kur padirbėti: pirmiausia reikia atsikratyti neteisingų nuostatų: „Klaidinga manyti, kad psichikos sveikatos sunkumai yra reti, mūsų neliečia, jų pavyks išvengti arba patys bei artimųjų ir draugų rate su jais nesusidursime. Tai netiesa. Statistika rodo, kad su psichikos sveikatos sunkumais susiduria kas 4-as pilietis, o vienas iš 10-ies asmenų patyrė psichikos sveikatos sutrikimų, kurie nesirenka žmonių pagal amžių, socialinę padėtį arba užimamas pareigas darbe ar visuomenėje“, – teigė projekto atstovė.

Ji pažymėjo, kad klaida galvoti, jog apie psichikos sveikatos sunkumų patirtis kalbėti yra gėda. Anot specialistės, tai kuria socialinę atskirtį ir psichikos sveikatos stigmą visuomenėje, demotyvuoja kreiptis pagalbos ir yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių tarp kitų Europos valstybių.

„Krizę išgyvenantys arba patyrę asmenys atstumiami, stokoja palaikymo ir neretai pasirenka savižudybę kaip „išeitį iš padėties“ šioje visuomenėje“, – neramino Ž. Valuckienė ir pridūrė, kad pagalbos būdų Lietuvoje yra galybė – tereikia jos kreiptis.

Projekto „Žvelk giliau“ koordinatorė akcentavo, kad visuomenės narių atskirtis psichikos sveikatos sutrikimų pagrindu yra ne tik nepagrįsta, bet ir neteisėta, prieštaraujanti prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Ją lemia keli veiksniai.

Pirmiausiai – žinių trūkumas: neturėdami tikslios ir pagrįstos informacijos apie psichikos sveikatą ir jos sutrikimus, žmonės remiasi klaidinančia informacija žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, nuogirdomis, prietarais ir visuomenėje susiformavusiais stereotipais.

Taip pat žalingas išankstinis nusistatymas, kurį lemia tiek asmens požiūris į psichikos sveikatos temas, tiek visuomenės ir žiniasklaidos formuojama nuomonė.

Vyksta ir „legali“ diskriminacija, kurią palaiko netgi galiojantys teisės aktai, taikantys apribojimus tam tikrus psichikos sveikatos sutrikimus turintiems ar patyrusiems asmenims, psichikos sveikatos paslaugų ir pagalbos teikimo forma (sunkumus patiriantis asmuo nugalinamas, neleidžiant jam pačiam spręsti dėl paslaugų teikimo būdų ir formos).

Gaji ir socialinė izoliacija: psichikos sveikatos sutrikimus patyrę asmenys dažnai jaučiasi nesuprasti, atstumti, ignoruojami ir neretai patys pasirenka pasitraukti iš visuomenės gyvenimo, jame nedalyvauti, kas ne tik neišsprendžia problemos, bet dar labiau ją gilina.

Specialistė ragina atsisakyti šių nuostatų, o verčiau supratingai priimti psichikos sutrikimų turinčius asmenis į bendruomenę.

Kaip teisingai prižiūrėti savo psichikos sveikatą bus mokoma kituose projekto renginiuose.

Artimiausias projekto „Žvelk giliau“ renginys Kaune vyks birželio 17 d. Tai vienos dienos sveikos gyvensenos stovykla 5-8 klasių moksleiviams (12-15 m.), kuriame vaikai ugdys bazines žinias ir kompetencijas pagrindinėse sveikatingumo srityse, kalbės ne tik apie fizinę, bet ir psichologinę gerovę, bus skatinami dalintis patiriamais sunkumais ir iššūkiais, bus aptarti būdai bei priemonės gerai savijautai palaikyti, didinama empatija socialinės atskirties grupėms, vyks sveiko maisto gamybos dirbtuvės. Daugiau apie renginį čia.